niukterti

niùkterti, -ia (-i), -ėjo (-ė) 1. žr. niukterėti 1: Kad niùkterėjau šonan, net sustenėjo Bgs. Niùkterk jam kuloku kupron, tai nelįs jis į tave daugiau Lš. Kad niùkter[ėj]au pašonėj, tai ir persivertė kap kūlys Pns. Kai niùkteriau per ausį, tai net apkvaito Vlk. 2. intr. įkristi, šlumštelti: Netrepsėk ant sklepo, ba kai luš palandai, tai ir niùktersi į sklepą Lš. 3. tr., intr. išgerti, muktelti: Jei jūs man duosit kiek niùktert, tai ir aš jumi šiai tai pazurlysiu (pagriešiu) Vlk.